Vienam Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandos lyderių Evaldui Žabui Lietuva yra kaip antrieji namai. Pirmaisiais jis laiko Kanadą, į kurią gynėjas persikėlė dar būdamas paauglys, o dabar ten jau yra ir įleidęs šaknis visam likusiam gyvenimui.

„Aš esu Kanados gyventojas, bet ne pilietis. Į Kanadą grįžtu kiekvieną vasarą, dabar pastaruosius sezonus žaidžiau Europoje, o sezonui pasibaigus iš karto važiuoju, nes ten – namai, mašina, visas gyvenimas, ir po karjeros gyvensiu Kanadoje.

Visose šalyse, kur žaidžiau anksčiau, tai – kaip darbas, o krepšinis Lietuvoje – visiškai kitoks, daug kokybiškesnis, stiprios komandos ir tai – kaip antri namai. Turiu daug giminių Lietuvoje, tad sugrįžti čia – malonumas“, – oficialiai „Pieno žvaigždžių“ svetainei „bcpienozvaigzdes.lt“ kalbėjo E.Žabas.

„Pieno žvaigždžių“ atletas gimtąją Lietuvą kartu su šeima paliko, kada jam buvo penkiolika. Tuomet aplinką pakeitęs vilnietis pradėjo lankyti katalikišką Švento Mykolo mokyklą, o ją baigęs Vokietijoje žengė pirmuosius žingsnius profesionaliame krepšinyje.

„Čia buvo tėvelių priimtas sprendimas, – atskleidė 29-erių žaidėjas. – Tėveliai patys nusprendė važiuoti ir buvo tas amžius, kada lankiau mokyklą Lietuvoje, turėjau daug draugų, buvo krepšinis. Taip išėjo, jog visi ir išvažiavome.“

Sezonui pasiekus aukščiausią tašką, „Pieno žvaigždžių“ vedlys su oficialia komandos svetaine „bcpienozvaigzdes.lt“ pasidalijo karjeros įspūdžiais, papasakojo apie savo aistrą automobiliams ir keistenybes Graikijoje.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado krepšinis?
– Krepšinis atsirado labai įdomiai. Tiesą sakant, pradėjau nuo šokių, mama nuvedė į šokius ir šokau pusantrų metų, kai buvau jaunas. Paskui vieną dieną mano tėvelis vartė laikraštį ir pamatė Šarūno Marčiuliono krepšinio mokyklos skelbimą. Taip išėjo, kad jis sako „Einam.“

Aš nieko nežinojau apie krepšinį, nuėjome, gerai išlaikiau visus testus ir nuo to tada pamilau krepšinį. Iš pradžių nieko nežinojau, bet ta meilė užaugo, kai pirmą kartą žengiau ant parketo. Pajaučiau, kad tai – tikrai geras sportas, man tai patiks ir kad tikrai galiu kažką pasiekti. Iki šiol dar žaidžiu ir ta meilė vis stiprėja.

– Kaip sekėsi šokiuose?
– Tiesą sakant, labai nepamenu, bet jeigu šokau pusantrų metų, tai kažką irgi gerai dariau. 

– Kokia vietą jūsų gyvenime užima automobiliai?
– Visada norėjau automobilio, dirbau ir užsidirbau. Kai užsidirbau normaliai, nusprendžiau nusipirkti gerą automobilį. Visą laiką man rūpėjo mašinos ir jos buvo prie širdies, o praėjusiais metais įsigijau naują „Mercedes“ automobilį. Tą pasiimu nuo tėčio, nes jis būdamas mano amžiaus visą laiką leisdavo su mašinomis, keisdavo, taisydavo. Aš neardau ir neardysiu, bet patinka greitis, išvaizda, tad mašinos taip pat man daug reiškia.

Tėvėliai anksčiau turėjo geras mašinas ir visa tai įkrito man į širdį. Mano tėvas sakydavo, jeigu pirkti, tai reikia pirkti tik gerą mašiną. Dabar nusipirkau ir tai – lyg mano kūdikis, pastatyta garaže, niekas nevažinėja, nemačiusi nei žiemos, nei lietaus.

– Koks yra svajonių automobilis?
– Viskas, jau turiu. Tik noriau daugiau ne tokių pačių, bet tos pačios markės. Kada kiti galvoja, jog nori „Ferrari“, „Lamborghini“, tokių pas mane nėra. Visą laiką dirbau tai vienai, kurios norėjau, dabar turiu, esu labai patenkintas ir su laiku žiūrėsime, kaip bus toliau.

– Kiekvieną sezoną rungtyniauji ne tik kitoje komandoje, bet ir kitoje šalyje. Kaip tau pačiam tokia migracija?
– Iš pradžių buvo sunkoka, bet dabar, kai atėjo amžius ir patirtis, tokio skirtumo nebėra – važiuoji ir žaidi. Nežinai, kaip bus, bet apsipranti žymiai greičiau nei būdavo anksčiau, kai pasiilgsti namų, nežinai žmonių, reikia daugiau laiko. Dabar tiek laiko nebeužtrunka apsiprasti ir nėra problemos.

– Kuri karjeros stotelė įsiminė labiausiai?
– Tiesą pasakius, visos jos, nes visur žaidžiau skirtingai ir kiekvienoje šalyje buvo tai, ką atsiminsiu. Kai ateis laikas baigti karjerą, atsiminsiu, jog vienoje šalyje buvo kažkas gero, kitoje – kažkas kito. Visos šalys paliko gerus įspūdžius ir nepasakyčiau, jog kažkuri viena buvo geresnė nei kita, nes važiavau, žaidžiau, stengiausi, žmonės paliko gerą įspūdį, tikiuosi, jog aš jiems palikau taip pat. 

– Kuo įsimena stotelė Pasvalyje?
– Įsimena tuo, kad aš čia gaunu žaisti, nes Graikijoje, kai pradėjau sezoną, man buvo labai prasti pirmi keturi mėnesiai. Važiuojant į Graikiją, galvojau, jog žaisiu ir viskas bus gerai, bet nužiavęs pamačiau, kad jie viską daro savaip, o ne pagal krepšinio standartus.

Buvo labai sunku ir po keturių mėnesių aš norėjau išvažiuoti, ačiū jiems, kad mane paleido, ir ačiū Pasvalio komandai, kad mane priėmė, kad pasitiki. Man tas daugiau reiškia nei miestas ar kažkas. Aš atvažiuoju ir galiu dirbti savo darbą, nes važiuoju taip toli nuo namų gyventi kažkur ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje šalyje. Noriu žaisti, parodyti, ką galiu, noriu dirbti savo darbą. Jeigu aš nedirbu savo darbo, galiu važiuoti namo ir ten kažką veikti. Myliu krepšinį, jis man – didelė meilė ir noriu parodyti visą save.

– Psichologiškai tas laikas Graikijoje veikiausiai buvo labai sunkus.
– Labai sunkus, paskutines savaites man truputį stogas važiavo, nes kalbi su giminaičiais, atrodo, viskas gerai, bet ten žmonės kitokie, kitokia atmosfera, na, jie gyvena savaip. Turi būti kaip jie nori, tu turi prie jų prisitaikyti.

Jeigu neprisitaikai kaip jie nori, tai tada tu nepritapsi. Aš ne tai, kad nepritapau, tiesiog negavau žaidimo laiko, treniruotės buvo sunkios, vienos rungtynės per savaitę, žaisdavau mažai, treniruodavausi daug ir man tai nebuvo į naudą. Man 28-eri metai, aš noriu žaisti. Nesu 19-os ar 20-ies, kad galiu praleisti sezoną ar du, ar kažką tobulinti. Noriu parodyti, ką galiu, ir žaisti visa jėga.

– Kokios tos keistenybės buvo Graikijoje?
– Pavyzdžiui, fanai. Jie gali rūkyti salėje. Sėdi virš suoliuko, pučia dūmus, mėto daiktus į tave. Tiesiog jie yra truputį pavažiavę. Tokie lyg neišsilavinę, galvoja, jog yra gerai, tai ir darys. Nesvarbu, kaip tu priimsi, gali ir apspjauti. O iš krepšinio pusės, kas buvo su mano komanda, tai treneris neturėjo pasitikėjimo. Vasarą šnekėjo gražiai, viskas buvo normaliai, o kai atvažiavau, viskas pasikeitė.

Ten turbūt buvo kitų dalykų, nes vadovybė valdė viską, pirko pusę žaidėjų, treneris išsirinko porą ir paskui nesutapo. Treneris dabar jau yra atleistas iš komandos, labai daug permainų įvyko toje komandoje per pastaruosius mėnesius. Turiu ten daug pažįstamų, buvo ir vienas mano draugas iš Kanados, bet jis irgi išvažiavo.

Tikrai tave sugadina kaip žmogų tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Gerai, kad Pasvalio komanda davė šansą sugrįžti į Lietuvą, pas savus, pas šeimą. Taip pat duoda žaisti, pasireikšti. Man tai daugiausiai reiškia nei kažkas kitas.

– Ar pavyko dabar jau atsistatyti psichologiškai?
– Dabar manau, kad pavyko. Iš pradžių dar buvo sunku, nes tai – pirmas kartas, kai viduryje sezono keičiau komandą. Taip išėjo, reikėjo keisti, kalbėjau su savo agentu, šeima ir visi sakė, kad tai – tavo darbas, tai galėjo nutikti anksčiau ar vėliau, pozityviai galvok ir viskas bus gerai. Žinojau, kad Lietuvoje jau bus gerai, nes čia yra šeima, žaidžiau Panevėžio „Lietkabelyje, žinau lygą. Nebuvo taip, kad atvažiuoji tik susipažinti su komandos draugais, treneriais, deriniais. O ten, Graikijoje, man buvo labai prastai. 

– Kas nustebino LKL pirmenybėse?
– LKL krepšinio lygis tikrai yra pakilęs, visos komandos labai, labai gerai žaidžia. Tas pats Pasvalio klubas sezono pradžioje nugalėjo Panevėžio „Lietkabelį“ ir su Vilniaus „Lietuvos rytu“ kovėmės iki pat galo. Aišku, Kauno „Žalgiris“ kaip ir visada buvo stipriausia komanda, o likusios ekipos gali vienos prieš kitas laimėti.

Tikrai tas nustebino, nes anksčiau būdavo pirmos trys-keturios komandos, o kitos, kaip sakoma, kapodavosi dėl penktos vietos. Dabar bet kas gali būti ir antras, ir trečias, ir ketvirtas. Lygis vis auga, vis gerėja. Atvažiuoja vis geresni žaidėjai, klubai geriau susikomplektuoja, nekeičia daug žaidėjų, gerai atlieka namų darbus prieš sezoną.

– Kokia yra tavo asmeninė svajonė?
– Žaisti kuo ilgiau, kad kūnas laikytusi ir viskas būtų gerai, kad ta meilė krepšiniui neužgęstų. Savyje jaučiu, jog turiu daug parako ir noriu toliau žaisti. Dabar gyvenu, kaip noriu gyventi. Žinau, kad visą laiką man bus gerai, mėgaujuosi ir daugiau nieko nenoriu. Dabar po sezono tik noriu važiuoti namo, nes tikrai buvo labai ilgas sezonas tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Dažniausiai būna, jog per Kalėdas galiu išvažiuoti namo, bet šiais metais nepavyko. Toks yra krepšininko darbas, niekada nežinai, kas gali būti, bet reikia sukovoti kiek liko ir paskui vasarą ilsėtis. 

Dažniausiai to namų ilgesio nėra, bet dabar truputį yra, atsižvelgiant į tai, koks buvo sezonas. Man jis yra labai sunkus dėl to komandos pakeitimo, niekada nebuvau tokioje situacijoje. Aišku, visada esu susikoncentravęs ties krepšiniu, bet kai sezonas baigsis, norisi kuo greičiau į lėktuvą ir namo.


Rodyti komentarus
2017-10-05 19:32
uso_cialis
I toss-up http://buycialishnonline.com/ , prezzo in italia most the cholesterol for cialis prezzo in italia risk often not.
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 1

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
 
LKL
Pasvalio Pieno žvaigždės 75
Panevėžio Lietkabelis 85
LKL
Pasvalio Pieno žvaigždės 80
Prienų-Birštono Vytautas 74
LKL turnyrinė lentelė
Panevėžio Lietkabelis 8 0
Kauno Žalgiris 7 1
Vilniaus Lietuvos rytas 6 2
Klaipėdos Neptūnas 6 2
Pasvalio Pieno žvaigždės 3 3
Alytaus Dzūkija 3 5
Šiaulių Šiauliai 2 5
Kėdainių Nevėžis 1 4
Utenos Juventus 0 7
Prienų-Birštono Vytautas 0 7